KET vaikams

Kognityvinė ir elgesio terapija (KET) – šiuolaikinis, saugus, moksliškai pagrįstas ir labai veiksmingas vaikų ir paauglių psichologinio gydymo būdas. Dėl aiškios struktūros bei orientacijos į problemą gydymo rezultatai yra pasiekiami greičiau nei kitais metodais.

Kognityvinė ir elgesio terapija dažnai taikoma:

• šalinant įvairias baimes;
• šalinant įkyrumus, mikčiojimą, tikus;
• gydant nuotaikos ir nerimo sutrikimus;
• sprendžiant bendravimo problemas, koreguojant elgesio sutrikimus;
• įveikiant ugdymo įstaigos vengimo atvejus;
• gydant kitus elgesio ir psichologinius sutrikimus.

Išskirtinis KET bruožas: vaikas kas savaitę atlieka pavestas užduotis. Tai padeda keisti elgesį tarp konsultacijų, sutrumpina jų trukmę ir skaičių. KET yra nukreipta į esamą elgesį ir mąstymą bei jo keitimą ten, kur jis nėra adaptyvus. Specifinio vaiko žodyno, vaizdinių naudojimas ar paprastos kasdienės kalbos vartojimas yra ypač svarbus dirbant su schemomis, neteisingais įsitikinimais ir nuostatomis.

Kognityvinė ir elgesio terapija vaikų depresijos gydymui

Dirbant su depresišku vaiku terapijoje siekiama keisti depresijai būdingas negatyvias nuostatas, pasireiškiančias sergančiųjų polinkiu viską “matyti tamsiomis spalvomis”. Tai mokymasis į save pažvelgti kaip į laimėtoją, o ne į nevykėlį. Tai trumpalaikis gydymo kursas, kuris gali būti taikomas tiek stacionare, tiek ambulatoriškai.

Kognityvinė elgesio terapija padeda vaikams ir paaugliams:

• Atpažinti ir keisti įracionalias savęs gailestį keliančias mintis;
• Įsisavinti tinkamesnes ir pozityvesnes reakcijas savo ar kitų mintims ir jausmams; 
• Gerinti klausymo, socialinius ir problemų sprendimo įgūdžius;
• Planuoti teigiamus/malonius individualius ar bendrauti skatinančius užsiėmimus.

Nerimo sutrikimai

Nedidelis nerimas ar baimės vaikystėje yra įprastos ir vertinamos kaip natūralaus vystymosi dalis. Vis dėlto baimės gali tapti perdėtos ir kelti vaikui didelį stresą. Sunkesni nerimo sutrikimai yra šie:

• socialinė fobija (baimė ir atsisakymas eiti į mokyklą),
• išsiskyrimo baimė (baimė netekti tėvų),
• arba specifinės fobijos (gyvūnų, tamsos, audros, baimė miegoti vienam).

Obsesinis – kompulsinis sutrikimas

Obsesinis-kompulsinis sutrikimas, paliečia nuo 0.5% iki 1% vaikų ir paauglių. Vaikai gali patirti arba įkyrumus, dar vadinamus obsesijomis (pasikartojančias mintis, vaizdinius ar impulsus, kurie yra įkyrūs ir keliantys stresą) arba vadinamąsias kompulsijas (pasikartojantį elgesį, tokį kaip rankų plovimą, arba mintis, tokias kaip skaičiavimas). Vaikas gali bandyti neutralizuoti savo baimę arba išvengti gąsdinančių įvykių naudodamas ritualus (pavyzdžiui, šokinėja eidamas šaligatviu, kad neužliptų ant tarpo tarp plytelių ir taip apsaugotų tėvus) arba tikrinimą (nuolatos įjungia ir išjungia šviesą, kad “įsitikintų”, jog ji tikrai išjungta). Simptomai yra nevaldomi, kelia stresą ir dažnai kliudo vaiko funkcionavimui namie, mokykloje ir socialiniame gyvenime.

KET metodai obsesiniam – kompulsiniam sutrikimui gydyti

• Baimės valdymo įgūdžių mokymas, pavyzdžiui: raumenų atpalaidavimo, vaizduotės ir kvėpavimo kontrolės.
• Nemalonių baimės simptomų kognityvinis pertvarkymas (suvokimo keitimas).
• Laipsniškas pratinimas prie baimę keliančių objektų, kuris skatina vaiką pamažu įprasti žvelgti savo baimei į akis (pavyzdžiui, liesti nešvarią durų rankeną) ir neatlikti įkyraus, nerimą mažinančio veiksmo (neplauti rankų, neapvynioti rankenos audiniu ar pan.).
• Perkeltinės prasmės istorijos, kurios parodo vaikui, kad jis ar ji turi pasirinkimą, kaip elgtis ir gali išsivaduoti nuo obsesinio – kompulsinio sutrikimo bei jį lydinčių nemalonių pojūčių ir veiksmų.

Vyresniems:

• Minčių stabdymas, kai dėmesys nukreipiamas pasakius “stop”, suplojus delnais, garsiai skaičiuojant (obsesiniam kompulsiniam sutrikimui).
• Užrašymas (dienoračio metodas) leidžia objektyviau įvertinti situaciją ir ieškoti alternatyvaus sprendimo (visiems nerimo sutrikimams).

“Coping cat” metodika

JAV psichologijos profesorius Philip C. Kendall sukūrė ir įvertino gydymo programą vaikams ir jaunuoliams, kuri buvo pavadinta „Coping cat“.

„Coping cat” yra kognityvine ir elgesio terapija pagrįsta metodika, kuri mokyklinio amžiaus vaikams padeda:

• atpažinti nerimo jausmą ir psichines reakcija į nerimą;
• įgyti gebėjimą atpažinti nerimą keliančias situacijas;
• sukurti planą kaip susidoroti su situacija (rasti, kurie veiksmai gali būti efektyvūs);
• išmokti vertinti savo veiksmus ir pastiprinti save.

Intervencija taiko elgesio lavinimo strategijas, tokias kaip realių gyvenimo situacijų modeliavimas, vaidmenų žaidimas, atsipalaidavimo lavinimas ir grupės pastiprinimas. Užsiėmimų metu terapeutas naudoja socialinį pastiprinimą vaikui apdovanoti ir padrąsinti.

Terapiją sudaro 16 konsultacijų. Pirmosios 8 konsultacijos yra lavinimosios, jose mokomasi naujų įgūdžių. Likusiose konsultacijose vaikas taiko išmoktus naujus įgūdžius vaizduotėje ir realiame gyvenime.

Kognityvinės terapijos principai padeda vaikams suvokti savo būseną bei jausmus ir juos priimti. Dažnai vaikai jaučiasi bejėgiai ir socialiai menkaverčiai, todėl terapinio darbo metu svarbu parodyti jų stipriąsias puses, skatinti pasitikėjimą savimi, mokyti atpažinti ir išreikšti savo jausmus.