Kognityvinė ir elgesio terapija

Kas tai?

Kognityvinė ir elgesio terapija (KET) yra moksliškai pagrįstas bei įrodytas tikslingas minčių ir elgesio keitimo metodas, kuriuo siekiama pašalinti nepageidaujamus simptomus ar geriau adaptuotis.

 

Tai palyginti nauja psichoterapijos rūšis; ji atsirado JAV septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Metodo pradininkais laikomi du žymūs JAV psichoterapeutai – Albert Ellis ir Aaron Beck.

 

Kognityvinės ir elgesio terapijos pagrindą sudaro moksliškai įrodytas faktas, kad žmogaus savijautą nulemia jo mąstymas, t. y. tai, kaip jaučiamės, priklauso ne nuo to, kas mums nutinka, o nuo to, kaip mes tai suprantame. Mes įpratę manyti ir sakyti atvirkščiai: įvykiai arba kiti žmonės priverčia mus pykti, liūdėti, nerimauti ar džiaugtis. Tačiau akivaizdu tai, kad skirtingi žmonės, patekę į tokią pačią situaciją, gali ją suvokti ir interpretuoti skirtingai, todėl ir išgyventi skirtingus jausmus.

 

Taigi, vienas iš svarbiausių kognityvinės ir elgesio terapijos tikslų yra suvokti kliento mąstymo ypatumus ir kaip jie lemia blogą jo savijautą, bei padėti keisti mąstymą ir elgesį taip, kad simptomai ir problemos išnyktų, o žmogaus funkcionavimas šeimoje, darbe bei platesniame socialiniame kontekste atsistatytų.

 

Kuo skiriasi kognityvinė ir elgesio terapija nuo kitų psichoterapinių metodų?

 

KET buvo sukurta remiantis moksliniais tyrimais, kurie buvo atlikti psichologijos ir medicinos srityse. Ši moderni psichoterapinė mokykla remiasi moksliškai patvirtintu modeliu, aiškinančiu, kaip yra susiję žmogaus mintys, emocijos ir elgesys, kokią įtaką žmogaus sprendimams daro jo kertiniai įsitikinimai ir patirtis juos realizuojant.

 

Kitas svarbus skirtumas – tai šios psichoterapinės krypties struktūriškumas. Yra sukurtos labai tikslios metodikos, kaip valanda po valandos reikia dirbti su asmeniu, patiriančiu vienokį ar kitokį sutrikimą. KET nėra tik kalbėjimas ar pasikalbėjimas, ši psichoterapija yra orientuota į pokyčius, o terapeutas naudoja intervencijas, kurios gali būti lengvai atkartojamos ir palyginamos. Po kiekvienos psichoterapinės sesijos klientas jaučia pažengęs žingsnį savo sprendimų link, nes jis pats yra įtraukiamas į terapinį procesą. Klientas skatinamas daryti namų darbus, labai pagreitinančius sveikimo procesą: pagal tam tikrus kriterijus stebėti savo mintis, emocijas, būklę, daryti elgesio eksperimentus, ieškoti alternatyvų ir jas aptarinėti su psichoterapeutu.

 

Kitas skirtumas, kuris labai svarbus šiuolaikinėje skubančioje visuomenėje, orientuotoje į greitą rezultatą, yra šios psichoterapinės krypties trukmė. KET yra palyginti trumpa psichoterapija. Depresiją ar nerimo sutrikimus patiriantiems žmonėms dažnai padėti galima jau per 10 – 20 terapinių sesijų.

KET yra besimokanti ir besivystanti psichoterapija: šiuo metu sparčiai populiarėjančios trečiosios KET bangos kryptys naudoja sudėtingas metodikas, apimančias labai platų priemonių spektrą. Jų diapazonas – nuo meditacinių technikų, kilusių iš senovės Rytų, iki pačių naujausių lingvistinių tyrimų.

 

Kokie yra KET teoriniai pagrindai?

 

Ši psichoterapija remiasi patikrintu praktikoje modeliu, kad mūsų mintys, emocijos ir elgesys yra labai glaudžiai susiję ir veikia vienas kitą. Be to, procese aktyviai dalyvauja jau vaikystėje susiformavę mūsų įsitikinimai apie save ir pasaulį bei įgyti elgesio stereotipai. Negatyvios mintys (pavyzdžiui, „man ir vėl nepasiseks gauti darbo“) formuoja neigiamas emocijas (atsiranda nusivylimas, liūdesys, nerimas)  ir  neadaptyvų elgesį (t. y. žmogus nesistengia gauti norimo darbo). Tokia situacija (nepasitenkinimas turimu darbu arba jo neturėjimas) savo ruožtu vėl sustiprina negatyvias mintis ir kertinius įsitikinimus („man nesiseka“, „esu nevykėlis“) bei sukelia neigiamas emocijas. Atsiranda taip vadinamas „ydingas užburtas ratas“.

 

KET tikslas šiuo atveju išmokyti klientą, keičiant savo mintis, keisti emocijas, patikrinti praktikoje kitus galimus elgesio modelius, išsirinkti geriausiai veikiantį ir jį naudoti. Kitais žodžiais tariant – pačiam išspręsti savo problemą. Labai svarbu, kad tokiu būdu problemos išsprendžiamos visam laikui. Žmogus išmoksta kitu, jau žymiai geresniu būdu tvarkytis su simptomais, psichologinėmis ar santykių problemomis, panašiai kaip visam gyvenimui išmokstama važiuoti dviračiu.

 

Kokios pagrindinės kognityvinės ir elgesio terapijos taikymo sritys?

 

KET iš pradžių buvo sukurta depresijai gydyti ir tikrai pasiteisino: šiuo metu yra patikimų duomenų, kad toks gydymo būdas savo efektyvumu nenusileidžia gydymui antidepresantais (t. y. vaistais depresijai gydyti). Palyginti greitai ši psichoterapinė metodika buvo pradėta taikyti panikos sutrikimui ir kitiems nerimo sutrikimams, įkyrumams bei seksualiniams sutrikimams gydyti. Dar vėliau buvo sukurtos metodikos asmenybės sutrikimams, santykių problemoms, priklausomybėms alkoholiui ir narkotinėms medžiagoms ar netpsichozėms gydyti. Pastarasis faktas ypač svarbus, nes jis parodo, kad net psichozes, t. y. būkles, kai žmogaus mąstymas yra, rodos, visiškai sutrikęs ir neadaptyvus, galima sėkmingai gydyti KET metodikomis.

 

Šiuo metu sunku rasti psichikos sutrikimą, kuriam nėra sukurtų efektyvių ir patikimų kognityvinių ir elgesio intervencijų, besiremiančių moksliniais įrodymais. Kognityvinė ir elgesio terapija yra bene vienintelė, turinti moksliniais įrodymais grįstus taikymo protokolus, tiksliai aprašančius ką turi padaryti psichoterapeutas, kad klientas pasveiktų. Todėl šiuo metu KET ženkliai pirmauja visose išsivysčiusiose šalyse ir yra bene vienintelė psichoterapijos rūšis, už kurią sutinka mokėti ligonių kasos ar joms prilygintinos institucijos.

 

Kokie yra KET taikymo ir kompetencijų apribojimai?

 

KET, be abejo, nėra panacėja ir turi apribojimų. Bene didžiausias apribojimas yra tai, kad KET reikalauja aktyvaus kliento dalyvavimo ir jo pastangų terapiniame procese, todėl negali būti taikoma, jeigu klientas nenori to daryti. Be to, ji netinka esant atminties sutrikimams, sumišimo būklei (žmogus sunkiai orientuojasi aplinkoje ir savyje) ir kai kuriems asmenybės sutrikimams.

 

Kokios intervencijos taikomos KET metu?

 

Kognityvinė ir elgesio terapija yra labai struktūriška. Tai yra, terapeutas visą laiką žino, kokias gydomąsias metodikas jis taiko ir kodėl būtent tokias metodikas renkasi būtent tuo konkrečiu momentu.

 

Pradžioje paprastai išsiaiškinama kliento problema ir jos ypatumai. Kitas žingsnis yra suprasti, kaip kliento mąstymo schemos, elgesio stereotipai, pasaulio ir savęs suvokimo būdas, išorinės aplinkybės bei jo reagavimas į jas palaiko ir skatina jo sutrikimą. Tai vadinama kognityvinio modelio sudarymu.

 

Po to einantis žingsnis yra taip vadinama psichoedukacija, kai klientui išsamiai ir suprantamai paaiškinami jo sutrikimo ypatumai ir vystymosi mechanizmai, galimos realios grėsmės ir kokios jo baimės ar nuogąstavimai yra mažai tikėtini, visi galimi tvarkymosi su sutrikimu būdai ir kiekvieno iš jų privalumai bei trūkumai. Taip pat pasiūlomas gydymo planas.

 

Pats gydymas susideda iš taip vadinamo minčių restruktūrizavimo, kurio metu klientas išmokomas atsisakyti mąstymo klaidų ar klaidingų įsitikinimų, galinčių sukelti sutrikimą. Taip pat atliekami elgesio eksperimentai, kai bandomi nauji, funkcionalūs ir adaptyvūs, į sveikimą vedantys, reagavimo į problemas būdai.

 

Ką turi žinoti klientas?

 

Visų pirma KET nėra pasikalbėjimas. Pasikalbėti galima namuose ar draugų rate. Psichoterapijos metu reikia dirbti, o kalbėjimas yra tik darbo priemonė, ir tikrai ne vienintelė.

 

Profesionalus, savo darbą išmanantis psichoterapeutas savo veikla labai panašus į bet kurios kitos specialybės gydytoją. Jis renka informaciją, t. y tiria savo klientą, norėdamas parinkti tinkamiausias gydomąsias intervencijas, arba jas atlieka. Psichoterapeutas gydo. Paprastai po psichoterapinio seanso abi pusės žino, kas jo metu įvyko. Klientas žino, ką gavo, o terapeutas, ką davė: kokie procesai vyko, kokios intervencijos buvo taikytos ir kodėl, kokių tikslų buvo siekta ir kokie gauti rezultatai.

 

Labai svarbus yra kliento užsakymo psichoterapijai klausimas. Psichoterapijos pradžioje būtina aptarti užsakymą, tai yra psichoterapijos tikslą. Tai nebūtinai reikia atlikti jau pirmojo seanso metu, nes kuo sudėtingesnė problema arba kliento asmenybė, tuo daugiau laiko reikia užsakymo suformulavimui.

Psichoterapijos tikslas gali būti tam tikrų simptomų (pvz., panikos priepuolių, baimės, nerimo, depresijos) sumažinimas ar pašalinimas, psichologinio jautrumo sumažinimas ir/ar emocinio stabilumo padidinimas, išmokimas, kaip išvengti nuolat pasikartojančių probleminių situacijų, ar psichologinio diskomforto šalinimas.

 

Svarbu, kad užsakymas būtų kuo aiškesnis ir realistiškesnis. Įvykdžius užsakymą, terapija turi būti nutraukiama arba gali būti suformuluojamas naujas užsakymas.

Svarbu tai, kad klientas kognityvinės ir elgesio terapijos metu nuolat žino ir jaučia, kad kiekvienas jo žingsnis artina jį prie siekiamo tikslo.

 

Kodėl verta rinktis KET?

 

Kognityvinė ir elgesio terapija – tai šiuolaikinis, pagrįstas moksliniais įrodymais, pasiteisinęs praktikoje, išsivysčiusiose šalyse vyraujantis gydymo metodas, padedantis pašalinti simptomus ir atstatyti psichologinę pusiausvyrą įvairiais sutrikimais sergantiems žmonėms – net jei tie sutrikimai vargina ilgą laiką ir yra nekoreguojami vaistais bei kitomis žinomomis priemonėmis. KET galima taikyti ir derinant su vaistais, ir be jų, o jos efektas išlieka labai ilgam –  dažnai visam gyvenimui.

 

Be to, kognityvinė ir elgesio terapija gali padėti visiems norintiems pagerinti savo psichologinę savijautą, padidinti atsparumą stresui, išmokti sėkmingiau spręsti problemas ir laimingiau gyventi.

 

 

KET MOKYMAI SPECIALISTAMS

 

Lietuvos sveikatos mokslų universitete vyksta 3 METŲ PODIPLOMINĖS PSICHOTERAPIJOS STUDIJOS (KOGNITYVINĖ IR ELGESIO TERAPIJA) visų specialybių gydytojams ir psichologams.

 

Programa patvirtinta LSMU Medicinos fakulteto taryboje (2014 06 26) ir įregistruota VU ir LSMU podiplominių studijų sistemoje www.medas.lt(kodas KMU 668, žr. Įvadinis psichoterapijos kursas (kognityvinė ir elgesio psichoterapija)).

Išsamiau apie mokymus, žr. puslapyje „Įvadinis psichoterapijos (KET) kursas“.